išnervinti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išnervinti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išnervinti, išnervina, išnervino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išnervinu	išnervinau	išnervindavau	išnervinsiu
tu	išnervini	išnervinai	išnervindavai	išnervinsi
jis, ji	išnervina	išnervino	išnervindavo	išnervins
mes	išnerviname, išnervinam	išnervinome, išnervinom	išnervindavome, išnervindavom	išnervinsime, išnervinsim
jūs	išnervinate, išnervinat	išnervinote, išnervinot	išnervindavote, išnervindavot	išnervinsite, išnervinsit
jie, jos	išnervina	išnervino	išnervindavo	išnervins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išnervinčiau		išnervintumėme, išnervintumėm, išnervintume
2 asm.	išnervintumei, išnervintum		išnervintumėte, išnervintumėt
3 asm.	išnervintų		išnervintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išnervinkime, išnervinkim
2 asm.	išnervinki, išnervink		išnervinkite, išnervinkit
3 asm.	teišnervina, teišnervinie		teišnervina, teišnervinie

• žr. pagr. f. išnervinti, išnervina, išnervino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: išnervinąs, išnervinantis, išnervinanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: išnervinęs, išnervinusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: išnervindavęs, išnervindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: išnervinsiąs, išnervinsiantis, išnervinsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: išnervinamas, išnervinama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: išnervintas, išnervinta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: išnervinsimas, išnervinsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: išnervintinas, išnervintina.
• taip pat žr. pdlv.: išnervinant, išnervinus, išnervindavus, išnervinsiant.
• taip pat žr. psdlv.: išnervindamas, išnervindama.
• taip pat žr. bdn.: išnervinte, išnervintinai.
• Skiemenys: iš-ner-vin-ti

išnervinti

1. sujaudinti, išerzinti:
   • Šiandien universitete pašnekesys buvo ilgas ir skaudus. Jis išnervino Ričardą.

Etimologija

<= iš- + nervinti, nervina, nervino

Antonimai

    išnervinti: bendrai

neišnervinti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    išnervinti: Išvestiniai žodžiai

išnervinimas (lt) (vyr. g.)

neišnervinti (lt) (neig. )

Vertimai

  išnervinti: bendrai

---

Dalyvis

išnervinti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išnervintas, mot. g. išnervinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnervintas	išnervinti	išnervinta	išnervintos	išnervinta	-
kilm.	išnervinto	išnervintų	išnervintos	išnervintų	-	-
naud.	išnervintam	išnervintiems	išnervintai	išnervintoms	-	-
gal.	išnervintą	išnervintus	išnervintą	išnervintas	-	-
įnag.	išnervintu	išnervintais	išnervinta	išnervintomis	-	-
viet.	išnervintame	išnervintuose	išnervintoje	išnervintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnervintasis	išnervintieji	išnervintoji	išnervintosios	-	-
kilm.	išnervintojo	išnervintųjų	išnervintosios	išnervintųjų	-	-
naud.	išnervintajam	išnervintiesiems	išnervintajai	išnervintosioms	-	-
gal.	išnervintąjį	išnervintuosius	išnervintąją	išnervintąsias	-	-
įnag.	išnervintuoju	išnervintaisiais	išnervintąja	išnervintosiomis	-	-
viet.	išnervintajame	išnervintuosiuose	išnervintojoje	išnervintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išnervintas, mot. g. išnervinta.
• Skiemenys: iš-ner-vin-ti

išnervinti

1. tas, kurį išnervino

Etimologija

<= išnervinti, išnervina, išnervino <= iš- + nervinti, nervina, nervino

---

Veiksmažodis

išnervinti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išnervinti, išnervina, išnervino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išnervinu	išnervinau	išnervindavau	išnervinsiu
tu	išnervini	išnervinai	išnervindavai	išnervinsi
jis, ji	išnervina	išnervino	išnervindavo	išnervins
mes	išnerviname, išnervinam	išnervinome, išnervinom	išnervindavome, išnervindavom	išnervinsime, išnervinsim
jūs	išnervinate, išnervinat	išnervinote, išnervinot	išnervindavote, išnervindavot	išnervinsite, išnervinsit
jie, jos	išnervina	išnervino	išnervindavo	išnervins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išnervinčiau		išnervintumėme, išnervintumėm, išnervintume
2 asm.	išnervintumei, išnervintum		išnervintumėte, išnervintumėt
3 asm.	išnervintų		išnervintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išnervinkime, išnervinkim
2 asm.	išnervinki, išnervink		išnervinkite, išnervinkit
3 asm.	teišnervina, teišnervinie		teišnervina, teišnervinie

• žr. pagr. f. išnervinti, išnervina, išnervino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: išnervinąs, išnervinantis, išnervinanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: išnervinęs, išnervinusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: išnervindavęs, išnervindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: išnervinsiąs, išnervinsiantis, išnervinsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: išnervinamas, išnervinama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: išnervintas, išnervinta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: išnervinsimas, išnervinsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: išnervintinas, išnervintina.
• taip pat žr. pdlv.: išnervinant, išnervinus, išnervindavus, išnervinsiant.
• taip pat žr. psdlv.: išnervindamas, išnervindama.
• taip pat žr. bdn.: išnervinte, išnervintinai.
• Skiemenys: iš-ner-vin-ti

išnervinti

1. aptikus išknisti:
   • Buvau cukrų įkišusi į pat skrynės galą, bet ir iš ten išner̃vino.

Etimologija

<= iš- + nervinti, nervina, nervino

Antonimai

    išnervinti: bendrai

neišnervinti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    išnervinti: Išvestiniai žodžiai

išnervinimas (lt) (vyr. g.)

neišnervinti (lt) (neig. )

Vertimai

  išnervinti: bendrai

---