| Veiksmažodis; pagrindinės formos: išnervinti, išnervina, išnervino
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
išnervinu
|
išnervinau
|
išnervindavau
|
išnervinsiu
|
| tu
|
išnervini
|
išnervinai
|
išnervindavai
|
išnervinsi
|
| jis, ji
|
išnervina
|
išnervino
|
išnervindavo
|
išnervins
|
| mes
|
išnerviname,
išnervinam
|
išnervinome,
išnervinom
|
išnervindavome,
išnervindavom
|
išnervinsime,
išnervinsim
|
| jūs
|
išnervinate,
išnervinat
|
išnervinote,
išnervinot
|
išnervindavote,
išnervindavot
|
išnervinsite,
išnervinsit
|
| jie, jos
|
išnervina
|
išnervino
|
išnervindavo
|
išnervins
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
išnervinčiau
|
išnervintumėme,
išnervintumėm,
išnervintume
|
| 2 asm.
|
išnervintumei,
išnervintum
|
išnervintumėte,
išnervintumėt
|
| 3 asm.
|
išnervintų
|
išnervintų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
išnervinkime,
išnervinkim
|
| 2 asm.
|
išnervinki,
išnervink
|
išnervinkite,
išnervinkit
|
| 3 asm.
|
teišnervina,
teišnervinie
|
teišnervina,
teišnervinie
|
išnervindavome
<= iš- + nervinti, nervina, nervino
