išnervintą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išnervintą (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išnervintas, mot. g. išnervinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnervintas	išnervinti	išnervinta	išnervintos	išnervinta	-
kilm.	išnervinto	išnervintų	išnervintos	išnervintų	-	-
naud.	išnervintam	išnervintiems	išnervintai	išnervintoms	-	-
gal.	išnervintą	išnervintus	išnervintą	išnervintas	-	-
įnag.	išnervintu	išnervintais	išnervinta	išnervintomis	-	-
viet.	išnervintame	išnervintuose	išnervintoje	išnervintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnervintasis	išnervintieji	išnervintoji	išnervintosios	-	-
kilm.	išnervintojo	išnervintųjų	išnervintosios	išnervintųjų	-	-
naud.	išnervintajam	išnervintiesiems	išnervintajai	išnervintosioms	-	-
gal.	išnervintąjį	išnervintuosius	išnervintąją	išnervintąsias	-	-
įnag.	išnervintuoju	išnervintaisiais	išnervintąja	išnervintosiomis	-	-
viet.	išnervintajame	išnervintuosiuose	išnervintojoje	išnervintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išnervintas, mot. g. išnervinta.
• Skiemenys: iš-ner-vin-tą

išnervintą

1. ta, kurią išnervino

Etimologija

<= išnervinti, išnervina, išnervino <= iš- + nervinti, nervina, nervino

---