išnervintinoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išnervintinoji (reik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išnervintinas, mot. g. išnervintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnervintinas	išnervintini	išnervintina	išnervintinos	išnervintina	-
kilm.	išnervintino	išnervintinų	išnervintinos	išnervintinų	-	-
naud.	išnervintinam	išnervintiniems	išnervintinai	išnervintinoms	-	-
gal.	išnervintiną	išnervintinus	išnervintiną	išnervintinas	-	-
įnag.	išnervintinu	išnervintinais	išnervintina	išnervintinomis	-	-
viet.	išnervintiname	išnervintinuose	išnervintinoje	išnervintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnervintinasis	išnervintinieji	išnervintinoji	išnervintinosios	-	-
kilm.	išnervintinojo	išnervintinųjų	išnervintinosios	išnervintinųjų	-	-
naud.	išnervintinajam	išnervintiniesiems	išnervintinajai	išnervintinosioms	-	-
gal.	išnervintinąjį	išnervintinuosius	išnervintinąją	išnervintinąsias	-	-
įnag.	išnervintinuoju	išnervintinaisiais	išnervintinąja	išnervintinosiomis	-	-
viet.	išnervintinajame	išnervintinuosiuose	išnervintinojoje	išnervintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išnervintinas, mot. g. išnervintina.
• Skiemenys: iš-ner-vin-ti-no-ji

išnervintinoji

1. ta, dėl kurios reikia išnervinti

Etimologija

<= išnervinti, išnervina, išnervino <= iš- + nervinti, nervina, nervino

---