išrašytoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išrašytoją (dkt., vyr. g., vns. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išrašytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išrašytojas	išrašytojai
kilm.	išrašytojo	išrašytojų
naud.	išrašytojui	išrašytojams
gal.	išrašytoją	išrašytojus
įnag.	išrašytoju	išrašytojais
viet.	išrašytojuje	išrašytojuose
šauksm.	išrašytojau	išrašytojai

• Skiemenys: iš-ra-šy-to-ją
• žr. pagr. f. išrašytojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. išrašytoja.

išrašytoją

1. tas, kuris išrašo

Etimologija

<= išrašyti, išrašo, išrašė <= iš- + rašyti, rašo, rašė

---

Daiktavardis

išrašytoją (dkt., mot. g., vns. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išrašytoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išrašytoja	išrašytojos
kilm.	išrašytojos	išrašytojų
naud.	išrašytojai	išrašytojoms
gal.	išrašytoją	išrašytojas
įnag.	išrašytoja	išrašytojomis
viet.	išrašytojoje	išrašytojose
šauksm.	išrašytoja	išrašytojos

• Skiemenys: iš-ra-šy-to-ją
• žr. pagr. f. išrašytoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. išrašytojas.

išrašytoją

1. ta, kuri išrašo

Etimologija

<= išrašyti, išrašo, išrašė <= iš- + rašyti, rašo, rašė

---