išrašytojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išrašytojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išrašytas, mot. g. išrašyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išrašytas	išrašyti	išrašyta	išrašytos	išrašyta	-
kilm.	išrašyto	išrašytų	išrašytos	išrašytų	-	-
naud.	išrašytam	išrašytiems	išrašytai	išrašytoms	-	-
gal.	išrašytą	išrašytus	išrašytą	išrašytas	-	-
įnag.	išrašytu	išrašytais	išrašyta	išrašytomis	-	-
viet.	išrašytame	išrašytuose	išrašytoje	išrašytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išrašytasis	išrašytieji	išrašytoji	išrašytosios	-	-
kilm.	išrašytojo	išrašytųjų	išrašytosios	išrašytųjų	-	-
naud.	išrašytajam	išrašytiesiems	išrašytajai	išrašytosioms	-	-
gal.	išrašytąjį	išrašytuosius	išrašytąją	išrašytąsias	-	-
įnag.	išrašytuoju	išrašytaisiais	išrašytąja	išrašytosiomis	-	-
viet.	išrašytajame	išrašytuosiuose	išrašytojoje	išrašytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išrašytas, mot. g. išrašyta.
• Skiemenys: iš-ra-šy-to-jo

išrašytojo

1. tas, kurį išrašė

Etimologija

<= išrašyti, išrašo, išrašė <= iš- + rašyti, rašo, rašė

---

Daiktavardis

išrašytojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išrašytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išrašytojas	išrašytojai
kilm.	išrašytojo	išrašytojų
naud.	išrašytojui	išrašytojams
gal.	išrašytoją	išrašytojus
įnag.	išrašytoju	išrašytojais
viet.	išrašytojuje	išrašytojuose
šauksm.	išrašytojau	išrašytojai

• Skiemenys: iš-ra-šy-to-jo
• žr. pagr. f. išrašytojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. išrašytoja.

išrašytojo

1. tas, kuris išrašo

Etimologija

<= išrašyti, išrašo, išrašė <= iš- + rašyti, rašo, rašė

---