išraginsimas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išraginsimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išraginsimas, mot. g. išraginsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išraginsimas	išraginsimi	išraginsima	išraginsimos	išraginsima	-
kilm.	išraginsimo	išraginsimų	išraginsimos	išraginsimų	-	-
naud.	išraginsimam	išraginsimiems	išraginsimai	išraginsimoms	-	-
gal.	išraginsimą	išraginsimus	išraginsimą	išraginsimas	-	-
įnag.	išraginsimu	išraginsimais	išraginsima	išraginsimomis	-	-
viet.	išraginsimame	išraginsimuose	išraginsimoje	išraginsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išraginsimasis	išraginsimieji	išraginsimoji	išraginsimosios	-	-
kilm.	išraginsimojo	išraginsimųjų	išraginsimosios	išraginsimųjų	-	-
naud.	išraginsimajam	išraginsimiesiems	išraginsimajai	išraginsimosioms	-	-
gal.	išraginsimąjį	išraginsimuosius	išraginsimąją	išraginsimąsias	-	-
įnag.	išraginsimuoju	išraginsimaisiais	išraginsimąja	išraginsimosiomis	-	-
viet.	išraginsimajame	išraginsimuosiuose	išraginsimojoje	išraginsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. išraginsima.
• Skiemenys: iš-ra-gin-si-mas

išraginsimas

1. tas, kurį išragins

Etimologija

<= išraginti, išragina, išragino <= iš- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    išraginsimas: bendrai

neišraginsimas (lt)

Vertimai

  išraginsimas: bendrai

---