išraginti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išraginti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išraginti, išragina, išragino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išraginu	išraginau	išragindavau	išraginsiu
tu	išragini	išraginai	išragindavai	išraginsi
jis, ji	išragina	išragino	išragindavo	išragins
mes	išraginame, išraginam	išraginome, išraginom	išragindavome, išragindavom	išraginsime, išraginsim
jūs	išraginate, išraginat	išraginote, išraginot	išragindavote, išragindavot	išraginsite, išraginsit
jie, jos	išragina	išragino	išragindavo	išragins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išraginčiau		išragintumėme, išragintumėm, išragintume
2 asm.	išragintumei, išragintum		išragintumėte, išragintumėt
3 asm.	išragintų		išragintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išraginkime, išraginkim
2 asm.	išraginki, išragink		išraginkite, išraginkit
3 asm.	teišragina, teišraginie		teišragina, teišraginie

• žr. pagr. f. išraginti, išragina, išragino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: išraginąs, išraginantis, išraginanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: išraginęs, išraginusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: išragindavęs, išragindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: išraginsiąs, išraginsiantis, išraginsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: išraginamas, išraginama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: išragintas, išraginta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: išraginsimas, išraginsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: išragintinas, išragintina.
• taip pat žr. pdlv.: išraginant, išraginus, išragindavus, išraginsiant.
• taip pat žr. psdlv.: išragindamas, išragindama.
• taip pat žr. bdn.: išraginte, išragintinai.
• Skiemenys: iš-ra-gin-ti

išraginti

1. raginant [[[priprašyti]] ką padaryti (išgerti, išeiti):
   • Negali jos iš namų išrãginti.

Etimologija

<= iš- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    išraginti: bendrai

neišraginti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    išraginti: Išvestiniai žodžiai

išraginimas (lt) (vyr. g.) išragintojas (lt) (vyr. g.)

išragintoja (lt) (mot. g.) neišraginti (lt) (neig. )

Vertimai

  išraginti: bendrai

---

Dalyvis

išraginti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išragintas, mot. g. išraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išragintas	išraginti	išraginta	išragintos	išraginta	-
kilm.	išraginto	išragintų	išragintos	išragintų	-	-
naud.	išragintam	išragintiems	išragintai	išragintoms	-	-
gal.	išragintą	išragintus	išragintą	išragintas	-	-
įnag.	išragintu	išragintais	išraginta	išragintomis	-	-
viet.	išragintame	išragintuose	išragintoje	išragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išragintasis	išragintieji	išragintoji	išragintosios	-	-
kilm.	išragintojo	išragintųjų	išragintosios	išragintųjų	-	-
naud.	išragintajam	išragintiesiems	išragintajai	išragintosioms	-	-
gal.	išragintąjį	išragintuosius	išragintąją	išragintąsias	-	-
įnag.	išragintuoju	išragintaisiais	išragintąja	išragintosiomis	-	-
viet.	išragintajame	išragintuosiuose	išragintojoje	išragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išragintas, mot. g. išraginta.
• Skiemenys: iš-ra-gin-ti

išraginti

1. tas, kurį išragino

Etimologija

<= išraginti, išragina, išragino <= iš- + raginti, ragina, ragino

---