neišraginti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neišraginti (neig. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neišraginti, neišragina, neišragino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neišraginu	neišraginau	neišragindavau	neišraginsiu
tu	neišragini	neišraginai	neišragindavai	neišraginsi
jis, ji	neišragina	neišragino	neišragindavo	neišragins
mes	neišraginame, neišraginam	neišraginome, neišraginom	neišragindavome, neišragindavom	neišraginsime, neišraginsim
jūs	neišraginate, neišraginat	neišraginote, neišraginot	neišragindavote, neišragindavot	neišraginsite, neišraginsit
jie, jos	neišragina	neišragino	neišragindavo	neišragins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neišraginčiau		neišragintumėme, neišragintumėm, neišragintume
2 asm.	neišragintumei, neišragintum		neišragintumėte, neišragintumėt
3 asm.	neišragintų		neišragintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neišraginkime, neišraginkim
2 asm.	neišraginki, neišragink		neišraginkite, neišraginkit
3 asm.	teneišragina, teneišraginie		teneišragina, teneišraginie

• žr. pagr. f. neišraginti, neišragina, neišragino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: neišraginąs, neišraginantis, neišraginanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: neišraginęs, neišraginusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: neišragindavęs, neišragindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: neišraginsiąs, neišraginsiantis, neišraginsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: neišraginamas, neišraginama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neišragintas, neišraginta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: neišraginsimas, neišraginsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: neišragintinas, neišragintina.
• taip pat žr. pdlv.: neišraginant, neišraginus, neišragindavus, neišraginsiant.
• taip pat žr. psdlv.: neišragindamas, neišragindama.
• taip pat žr. bdn.: neišraginte, neišragintinai.
• Skiemenys: ne-iš-ra-gin-ti

neišraginti

1. priešingas veiksmas veiksmui: išraginti.

Etimologija

<= ne- + išraginti, išragina, išragino <= iš- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    neišraginti: bendrai

išraginti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    neišraginti: Išvestiniai žodžiai

neišraginimas (lt) (vyr. g.) neišragintojas (lt) (vyr. g.)

neišragintoja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  neišraginti: bendrai

---

Dalyvis

neišraginti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišragintas, mot. g. neišraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišragintas	neišraginti	neišraginta	neišragintos	neišraginta	-
kilm.	neišraginto	neišragintų	neišragintos	neišragintų	-	-
naud.	neišragintam	neišragintiems	neišragintai	neišragintoms	-	-
gal.	neišragintą	neišragintus	neišragintą	neišragintas	-	-
įnag.	neišragintu	neišragintais	neišraginta	neišragintomis	-	-
viet.	neišragintame	neišragintuose	neišragintoje	neišragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišragintasis	neišragintieji	neišragintoji	neišragintosios	-	-
kilm.	neišragintojo	neišragintųjų	neišragintosios	neišragintųjų	-	-
naud.	neišragintajam	neišragintiesiems	neišragintajai	neišragintosioms	-	-
gal.	neišragintąjį	neišragintuosius	neišragintąją	neišragintąsias	-	-
įnag.	neišragintuoju	neišragintaisiais	neišragintąja	neišragintosiomis	-	-
viet.	neišragintajame	neišragintuosiuose	neišragintojoje	neišragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišragintas, mot. g. neišraginta.
• Skiemenys: ne-iš-ra-gin-ti

neišraginti

1. tas, kurį neišragino

Etimologija

<= neišraginti, neišragina, neišragino <= ne- + išraginti, išragina, išragino <= iš- + raginti, ragina, ragino

---