neišraginęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišraginęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišraginęs, mot. g. neišraginusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišraginęs	neišraginę	neišraginusi, neišraginus	neišraginusios	-	neišraginę
kilm.	neišraginusio	neišraginusių	neišraginusios	neišraginusių	-	-
naud.	neišraginusiam	neišraginusiems	neišraginusiai	neišraginusioms	-	-
gal.	neišraginusį	neišraginusius	neišraginusią	neišraginusias	-	-
įnag.	neišraginusiu	neišraginusiais	neišraginusia	neišraginusiomis	-	-
viet.	neišraginusiame	neišraginusiuose	neišraginusioje	neišraginusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišraginusysis	neišraginusieji	neišraginusioji	neišraginusiosios	-	-
kilm.	neišraginusiojo	neišraginusiųjų	neišraginusiosios	neišraginusiųjų	-	-
naud.	neišraginusiajam	neišraginusiesiems	neišraginusiajai	neišraginusiosioms	-	-
gal.	neišraginusįjį	neišraginusiuosius	neišraginusiąją	neišraginusiąsias	-	-
įnag.	neišraginusiuoju	neišraginusiaisiais	neišraginusiąja	neišraginusiosiomis	-	-
viet.	neišraginusiajame	neišraginusiuosiuose	neišraginusiojoje	neišraginusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neišraginusi.
• Skiemenys: ne-iš-ra-gi-nęs

neišraginęs

1. tas, kuris neišragino

Etimologija

<= neišraginti, neišragina, neišragino <= ne- + išraginti, išragina, išragino <= iš- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    neišraginęs: bendrai

išraginęs (lt)

Vertimai

  neišraginęs: bendrai

---