neišragintoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišragintoje (būt. l. neveik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišragintas, mot. g. neišraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišragintas	neišraginti	neišraginta	neišragintos	neišraginta	-
kilm.	neišraginto	neišragintų	neišragintos	neišragintų	-	-
naud.	neišragintam	neišragintiems	neišragintai	neišragintoms	-	-
gal.	neišragintą	neišragintus	neišragintą	neišragintas	-	-
įnag.	neišragintu	neišragintais	neišraginta	neišragintomis	-	-
viet.	neišragintame	neišragintuose	neišragintoje	neišragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišragintasis	neišragintieji	neišragintoji	neišragintosios	-	-
kilm.	neišragintojo	neišragintųjų	neišragintosios	neišragintųjų	-	-
naud.	neišragintajam	neišragintiesiems	neišragintajai	neišragintosioms	-	-
gal.	neišragintąjį	neišragintuosius	neišragintąją	neišragintąsias	-	-
įnag.	neišragintuoju	neišragintaisiais	neišragintąja	neišragintosiomis	-	-
viet.	neišragintajame	neišragintuosiuose	neišragintojoje	neišragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišragintas, mot. g. neišraginta.
• Skiemenys: ne-iš-ra-gin-to-je

neišragintoje

1. tas, kurį neišragino

Etimologija

<= neišraginti, neišragina, neišragino <= ne- + išraginti, išragina, išragino <= iš- + raginti, ragina, ragino

---