išsapnuosimąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsapnuosimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsapnuosimas, mot. g. išsapnuosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsapnuosimas	išsapnuosimi	išsapnuosima	išsapnuosimos	išsapnuosima	-
kilm.	išsapnuosimo	išsapnuosimų	išsapnuosimos	išsapnuosimų	-	-
naud.	išsapnuosimam	išsapnuosimiems	išsapnuosimai	išsapnuosimoms	-	-
gal.	išsapnuosimą	išsapnuosimus	išsapnuosimą	išsapnuosimas	-	-
įnag.	išsapnuosimu	išsapnuosimais	išsapnuosima	išsapnuosimomis	-	-
viet.	išsapnuosimame	išsapnuosimuose	išsapnuosimoje	išsapnuosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsapnuosimasis	išsapnuosimieji	išsapnuosimoji	išsapnuosimosios	-	-
kilm.	išsapnuosimojo	išsapnuosimųjų	išsapnuosimosios	išsapnuosimųjų	-	-
naud.	išsapnuosimajam	išsapnuosimiesiems	išsapnuosimajai	išsapnuosimosioms	-	-
gal.	išsapnuosimąjį	išsapnuosimuosius	išsapnuosimąją	išsapnuosimąsias	-	-
įnag.	išsapnuosimuoju	išsapnuosimaisiais	išsapnuosimąja	išsapnuosimosiomis	-	-
viet.	išsapnuosimajame	išsapnuosimuosiuose	išsapnuosimojoje	išsapnuosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsapnuosimas, mot. g. išsapnuosima.
• Skiemenys: iš-sap-nuo-si-mą-ja

išsapnuosimąja

1. ta, kurią išsapnuos

Etimologija

<= išsapnuoti, išsapnuoja, išsapnavo <= iš- + sapnuoti, sapnuoja, sapnavo <= Iš daiktavardžio sapnas.

---