išsidirbėjų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išsidirbėjų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išsidirbėjas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsidirbėjas	išsidirbėjai
kilm.	išsidirbėjo	išsidirbėjų
naud.	išsidirbėjui	išsidirbėjams
gal.	išsidirbėją	išsidirbėjus
įnag.	išsidirbėju	išsidirbėjais
viet.	išsidirbėjuje	išsidirbėjuose
šauksm.	išsidirbėjau	išsidirbėjai

• Skiemenys: iš-si-dir-bė-jų
• žr. pagr. f. išsidirbėjas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. išsidirbėja.

išsidirbėjų

1. tas, kuris išsidirba

Etimologija

<= išsidirbti, išsidirba, išsidirbo <= iš- + sangrž. si- + dirbti, dirba, dirbo

---

Daiktavardis

išsidirbėjų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išsidirbėja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsidirbėja	išsidirbėjos
kilm.	išsidirbėjos	išsidirbėjų
naud.	išsidirbėjai	išsidirbėjoms
gal.	išsidirbėją	išsidirbėjas
įnag.	išsidirbėja	išsidirbėjomis
viet.	išsidirbėjoje	išsidirbėjose
šauksm.	išsidirbėja	išsidirbėjos

• Skiemenys: iš-si-dir-bė-jų
• žr. pagr. f. išsidirbėja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. išsidirbėjas.

išsidirbėjų

1. ta, kuri išsidirba

Etimologija

<= išsidirbti, išsidirba, išsidirbo <= iš- + sangrž. si- + dirbti, dirba, dirbo

---