išsidirbančiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsidirbančiajam (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsidirbantis, mot. g. išsidirbanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsidirbąs, išsidirbantis	išsidirbą, išsidirbantys	išsidirbanti	išsidirbančios	-	išsidirbą
kilm.	išsidirbančio	išsidirbančių	išsidirbančios	išsidirbančių	-	-
naud.	išsidirbančiam	išsidirbantiems, išsidirbantiem	išsidirbančiai	išsidirbančioms, išsidirbančiom	-	-
gal.	išsidirbantį	išsidirbančius	išsidirbančią	išsidirbančias	-	-
įnag.	išsidirbančiu	išsidirbančiais	išsidirbančia	išsidirbančiomis	-	-
viet.	išsidirbančiame, išsidirbančiam	išsidirbančiuose, išsidirbančiuos	išsidirbančioje, išsidirbančioj	išsidirbančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsidirbantysis	išsidirbantieji	išsidirbančioji	išsidirbančiosios	-	-
kilm.	išsidirbančiojo	išsidirbančiųjų	išsidirbančiosios	išsidirbančiųjų	-	-
naud.	išsidirbančiajam	išsidirbantiesiems	išsidirbančiajai	išsidirbančiosioms	-	-
gal.	išsidirbantįjį	išsidirbančiuosius	išsidirbančiąją	išsidirbančiąsias	-	-
įnag.	išsidirbančiuoju	išsidirbančiaisiais	išsidirbančiąja	išsidirbančiosiomis	-	-
viet.	išsidirbančiajame	išsidirbančiuosiuose	išsidirbančiojoje	išsidirbančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsidirbantis, mot. g. išsidirbanti.
• Skiemenys: iš-si-dir-ban-čia-jam

išsidirbančiajam

1. tas, kuris išsidirba

Etimologija

<= išsidirbti, išsidirba, išsidirbo <= iš- + sangrž. si- + dirbti, dirba, dirbo

---