išsigėrike

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išsigėrike (dkt., vyr. g., vns. viet., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išsigėrikas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigėrikas	išsigėrikai
kilm.	išsigėriko	išsigėrikų
naud.	išsigėrikui	išsigėrikams
gal.	išsigėriką	išsigėrikus
įnag.	išsigėriku	išsigėrikais
viet.	išsigėrike	išsigėrikuose
šauksm.	išsigėrike	išsigėrikai

• Skiemenys: iš-si-gė-ri-ke
• žr. pagr. f. išsigėrikas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. išsigėrikė.

išsigėrike

1. tas, kuris išsigeria

Etimologija

<= išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---

Daiktavardis

išsigėrike (dkt., mot. g., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išsigėrikė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigėrikė	išsigėrikės
kilm.	išsigėrikės	išsigėrikių
naud.	išsigėrikei	išsigėrikėms
gal.	išsigėrikę	išsigėrikes
įnag.	išsigėrike	išsigėrikėmis
viet.	išsigėrikėje	išsigėrikėse
šauksm.	išsigėrike	išsigėrikės

• Skiemenys: iš-si-gė-ri-ke
• žr. pagr. f. išsigėrikė
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. išsigėrikas.

išsigėrike

1. ta, kuri išsigeria

Etimologija

<= išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---