išsigaminsimąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsigaminsimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsigaminsimas, mot. g. išsigaminsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigaminsimas	išsigaminsimi	išsigaminsima	išsigaminsimos	išsigaminsima	-
kilm.	išsigaminsimo	išsigaminsimų	išsigaminsimos	išsigaminsimų	-	-
naud.	išsigaminsimam	išsigaminsimiems	išsigaminsimai	išsigaminsimoms	-	-
gal.	išsigaminsimą	išsigaminsimus	išsigaminsimą	išsigaminsimas	-	-
įnag.	išsigaminsimu	išsigaminsimais	išsigaminsima	išsigaminsimomis	-	-
viet.	išsigaminsimame	išsigaminsimuose	išsigaminsimoje	išsigaminsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigaminsimasis	išsigaminsimieji	išsigaminsimoji	išsigaminsimosios	-	-
kilm.	išsigaminsimojo	išsigaminsimųjų	išsigaminsimosios	išsigaminsimųjų	-	-
naud.	išsigaminsimajam	išsigaminsimiesiems	išsigaminsimajai	išsigaminsimosioms	-	-
gal.	išsigaminsimąjį	išsigaminsimuosius	išsigaminsimąją	išsigaminsimąsias	-	-
įnag.	išsigaminsimuoju	išsigaminsimaisiais	išsigaminsimąja	išsigaminsimosiomis	-	-
viet.	išsigaminsimajame	išsigaminsimuosiuose	išsigaminsimojoje	išsigaminsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsigaminsimas, mot. g. išsigaminsima.
• Skiemenys: iš-si-ga-min-si-mą-ja

išsigaminsimąja

1. ta, kurią išsigamins

Etimologija

<= išsigaminti, išsigamina, išsigamino <= iš- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---