išsigaminti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išsigaminti (sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išsigaminti, išsigamina, išsigamino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išsigaminu	išsigaminau	išsigamindavau	išsigaminsiu
tu	išsigamini	išsigaminai	išsigamindavai	išsigaminsi
jis, ji	išsigamina	išsigamino	išsigamindavo	išsigamins
mes	išsigaminame, išsigaminam	išsigaminome, išsigaminom	išsigamindavome, išsigamindavom	išsigaminsime, išsigaminsim
jūs	išsigaminate, išsigaminat	išsigaminote, išsigaminot	išsigamindavote, išsigamindavot	išsigaminsite, išsigaminsit
jie, jos	išsigamina	išsigamino	išsigamindavo	išsigamins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išsigaminčiau		išsigamintumėme, išsigamintumėm, išsigamintume
2 asm.	išsigamintumei, išsigamintum		išsigamintumėte, išsigamintumėt
3 asm.	išsigamintų		išsigamintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išsigaminkime, išsigaminkim
2 asm.	išsigaminki, išsigamink		išsigaminkite, išsigaminkit
3 asm.	teišsigamina, teišsigaminie		teišsigamina, teišsigaminie

• žr. pagr. f. išsigaminti, išsigamina, išsigamino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: išsigaminąs, išsigaminantis, išsigaminanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: išsigaminęs, išsigaminusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: išsigamindavęs, išsigamindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: išsigaminsiąs, išsigaminsiantis, išsigaminsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: išsigaminamas, išsigaminama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: išsigamintas, išsigaminta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: išsigaminsimas, išsigaminsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: išsigamintinas, išsigamintina.
• taip pat žr. pdlv.: išsigaminant, išsigaminus, išsigamindavus, išsigaminsiant.
• taip pat žr. psdlv.: išsigamindamas, išsigamindama.
• taip pat žr. bdn.: išsigaminte, išsigamintinai.
• Skiemenys: iš-si-ga-min-ti

išsigaminti

1. įsitaisyti, įsigyti:
   • Posūnis išsigamino sau parėdnius iš pasėlių, t. y. išsitaisė .
2. mirti:
   • Balatnos daktaras išsigamino.

Etimologija

<= iš- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

Antonimai

    išsigaminti: bendrai

neišsigaminti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    išsigaminti: Išvestiniai žodžiai

išsigaminimas (lt) (vyr. g.) išsigamintojas (lt) (vyr. g.)

išsigamintoja (lt) (mot. g.) neišsigaminti (lt) (neig. sangrž.)

Vertimai

  išsigaminti: bendrai

---

Dalyvis

išsigaminti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsigamintas, mot. g. išsigaminta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigamintas	išsigaminti	išsigaminta	išsigamintos	išsigaminta	-
kilm.	išsigaminto	išsigamintų	išsigamintos	išsigamintų	-	-
naud.	išsigamintam	išsigamintiems	išsigamintai	išsigamintoms	-	-
gal.	išsigamintą	išsigamintus	išsigamintą	išsigamintas	-	-
įnag.	išsigamintu	išsigamintais	išsigaminta	išsigamintomis	-	-
viet.	išsigamintame	išsigamintuose	išsigamintoje	išsigamintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigamintasis	išsigamintieji	išsigamintoji	išsigamintosios	-	-
kilm.	išsigamintojo	išsigamintųjų	išsigamintosios	išsigamintųjų	-	-
naud.	išsigamintajam	išsigamintiesiems	išsigamintajai	išsigamintosioms	-	-
gal.	išsigamintąjį	išsigamintuosius	išsigamintąją	išsigamintąsias	-	-
įnag.	išsigamintuoju	išsigamintaisiais	išsigamintąja	išsigamintosiomis	-	-
viet.	išsigamintajame	išsigamintuosiuose	išsigamintojoje	išsigamintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsigamintas, mot. g. išsigaminta.
• Skiemenys: iš-si-ga-min-ti

išsigaminti

1. tas, kurį išsigamino

Etimologija

<= išsigaminti, išsigamina, išsigamino <= iš- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---