išsigamintojas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išsigamintojas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išsigamintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigamintojas	išsigamintojai
kilm.	išsigamintojo	išsigamintojų
naud.	išsigamintojui	išsigamintojams
gal.	išsigamintoją	išsigamintojus
įnag.	išsigamintoju	išsigamintojais
viet.	išsigamintojuje	išsigamintojuose
šauksm.	išsigamintojau	išsigamintojai

• Skiemenys: iš-si-ga-min-to-jas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. išsigamintoja.

išsigamintojas

1. tas, kuris išsigamina

Etimologija

<= išsigaminti, išsigamina, išsigamino <= iš- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

Antonimai

    išsigamintojas: bendrai

neišsigamintojas (lt)

Vertimai

  išsigamintojas: bendrai

---

Daiktavardis

išsigamintojas (dkt., mot. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išsigamintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigamintoja	išsigamintojos
kilm.	išsigamintojos	išsigamintojų
naud.	išsigamintojai	išsigamintojoms
gal.	išsigamintoją	išsigamintojas
įnag.	išsigamintoja	išsigamintojomis
viet.	išsigamintojoje	išsigamintojose
šauksm.	išsigamintoja	išsigamintojos

• Skiemenys: iš-si-ga-min-to-jas
• žr. pagr. f. išsigamintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. išsigamintojas.

išsigamintojas

1. ta, kuri išsigamina

Etimologija

<= išsigaminti, išsigamina, išsigamino <= iš- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---