išsigeriančiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsigeriančiajam (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsigeriantis, mot. g. išsigerianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigeriąs, išsigeriantis	išsigerią, išsigeriantys	išsigerianti	išsigeriančios	-	išsigerią
kilm.	išsigeriančio	išsigeriančių	išsigeriančios	išsigeriančių	-	-
naud.	išsigeriančiam	išsigeriantiems, išsigeriantiem	išsigeriančiai	išsigeriančioms, išsigeriančiom	-	-
gal.	išsigeriantį	išsigeriančius	išsigeriančią	išsigeriančias	-	-
įnag.	išsigeriančiu	išsigeriančiais	išsigeriančia	išsigeriančiomis	-	-
viet.	išsigeriančiame, išsigeriančiam	išsigeriančiuose, išsigeriančiuos	išsigeriančioje, išsigeriančioj	išsigeriančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigeriantysis	išsigeriantieji	išsigeriančioji	išsigeriančiosios	-	-
kilm.	išsigeriančiojo	išsigeriančiųjų	išsigeriančiosios	išsigeriančiųjų	-	-
naud.	išsigeriančiajam	išsigeriantiesiems	išsigeriančiajai	išsigeriančiosioms	-	-
gal.	išsigeriantįjį	išsigeriančiuosius	išsigeriančiąją	išsigeriančiąsias	-	-
įnag.	išsigeriančiuoju	išsigeriančiaisiais	išsigeriančiąja	išsigeriančiosiomis	-	-
viet.	išsigeriančiajame	išsigeriančiuosiuose	išsigeriančiojoje	išsigeriančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsigeriantis, mot. g. išsigerianti.
• Skiemenys: iš-si-ge-rian-čia-jam

išsigeriančiajam

1. tas, kuris išsigeria

Etimologija

<= išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---