išsigersiantieji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsigersiantieji (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsigersiantis, mot. g. išsigersianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigersiąs, išsigersiantis	išsigersią, išsigersiantys	išsigersianti	išsigersiančios	-	išsigersią
kilm.	išsigersiančio	išsigersiančių	išsigersiančios	išsigersiančių	-	-
naud.	išsigersiančiam	išsigersiantiems, išsigersiantiem	išsigersiančiai	išsigersiančioms, išsigersiančiom	-	-
gal.	išsigersiantį	išsigersiančius	išsigersiančią	išsigersiančias	-	-
įnag.	išsigersiančiu	išsigersiančiais	išsigersiančia	išsigersiančiomis	-	-
viet.	išsigersiančiame, išsigersiančiam	išsigersiančiuose, išsigersiančiuos	išsigersiančioje, išsigersiančioj	išsigersiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigersiantysis	išsigersiantieji	išsigersiančioji	išsigersiančiosios	-	-
kilm.	išsigersiančiojo	išsigersiančiųjų	išsigersiančiosios	išsigersiančiųjų	-	-
naud.	išsigersiančiajam	išsigersiantiesiems	išsigersiančiajai	išsigersiančiosioms	-	-
gal.	išsigersiantįjį	išsigersiančiuosius	išsigersiančiąją	išsigersiančiąsias	-	-
įnag.	išsigersiančiuoju	išsigersiančiaisiais	išsigersiančiąja	išsigersiančiosiomis	-	-
viet.	išsigersiančiajame	išsigersiančiuosiuose	išsigersiančiojoje	išsigersiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsigersiantis, mot. g. išsigersianti.
• Skiemenys: iš-si-ger-sian-tie-ji

išsigersiantieji

1. tas, kuris išsigers

Etimologija

<= išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---