išsigersimąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsigersimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsigersimas, mot. g. išsigersima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigersimas	išsigersimi	išsigersima	išsigersimos	išsigersima	-
kilm.	išsigersimo	išsigersimų	išsigersimos	išsigersimų	-	-
naud.	išsigersimam	išsigersimiems	išsigersimai	išsigersimoms	-	-
gal.	išsigersimą	išsigersimus	išsigersimą	išsigersimas	-	-
įnag.	išsigersimu	išsigersimais	išsigersima	išsigersimomis	-	-
viet.	išsigersimame	išsigersimuose	išsigersimoje	išsigersimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigersimasis	išsigersimieji	išsigersimoji	išsigersimosios	-	-
kilm.	išsigersimojo	išsigersimųjų	išsigersimosios	išsigersimųjų	-	-
naud.	išsigersimajam	išsigersimiesiems	išsigersimajai	išsigersimosioms	-	-
gal.	išsigersimąjį	išsigersimuosius	išsigersimąją	išsigersimąsias	-	-
įnag.	išsigersimuoju	išsigersimaisiais	išsigersimąja	išsigersimosiomis	-	-
viet.	išsigersimajame	išsigersimuosiuose	išsigersimojoje	išsigersimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsigersimas, mot. g. išsigersima.
• Skiemenys: iš-si-ger-si-mą-ja

išsigersimąja

1. ta, kurią išsigers

Etimologija

<= išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---