išsiginčijantiem

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsiginčijantiem (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsiginčijantis, mot. g. išsiginčijanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiginčijąs, išsiginčijantis	išsiginčiją, išsiginčijantys	išsiginčijanti	išsiginčijančios	-	išsiginčiją
kilm.	išsiginčijančio	išsiginčijančių	išsiginčijančios	išsiginčijančių	-	-
naud.	išsiginčijančiam	išsiginčijantiems, išsiginčijantiem	išsiginčijančiai	išsiginčijančioms, išsiginčijančiom	-	-
gal.	išsiginčijantį	išsiginčijančius	išsiginčijančią	išsiginčijančias	-	-
įnag.	išsiginčijančiu	išsiginčijančiais	išsiginčijančia	išsiginčijančiomis	-	-
viet.	išsiginčijančiame, išsiginčijančiam	išsiginčijančiuose, išsiginčijančiuos	išsiginčijančioje, išsiginčijančioj	išsiginčijančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiginčijantysis	išsiginčijantieji	išsiginčijančioji	išsiginčijančiosios	-	-
kilm.	išsiginčijančiojo	išsiginčijančiųjų	išsiginčijančiosios	išsiginčijančiųjų	-	-
naud.	išsiginčijančiajam	išsiginčijantiesiems	išsiginčijančiajai	išsiginčijančiosioms	-	-
gal.	išsiginčijantįjį	išsiginčijančiuosius	išsiginčijančiąją	išsiginčijančiąsias	-	-
įnag.	išsiginčijančiuoju	išsiginčijančiaisiais	išsiginčijančiąja	išsiginčijančiosiomis	-	-
viet.	išsiginčijančiajame	išsiginčijančiuosiuose	išsiginčijančiojoje	išsiginčijančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsiginčijantis, mot. g. išsiginčijanti.
• Skiemenys: iš-si-gin-či-jan-tiem

išsiginčijantiem

1. tas, kuris išsiginčija

Etimologija

<= išsiginčyti, išsiginčija, išsiginčijo <= iš- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---