išsiginčyti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išsiginčyti (sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išsiginčyti, išsiginčija, išsiginčijo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išsiginčiju	išsiginčijau	išsiginčydavau	išsiginčysiu
tu	išsiginčiji	išsiginčijai	išsiginčydavai	išsiginčysi
jis, ji	išsiginčija	išsiginčijo	išsiginčydavo	išsiginčys
mes	išsiginčijame, išsiginčijam	išsiginčijome, išsiginčijom	išsiginčydavome, išsiginčydavom	išsiginčysime, išsiginčysim
jūs	išsiginčijate, išsiginčijat	išsiginčijote, išsiginčijot	išsiginčydavote, išsiginčydavot	išsiginčysite, išsiginčysit
jie, jos	išsiginčija	išsiginčijo	išsiginčydavo	išsiginčys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išsiginčyčiau		išsiginčytumėme, išsiginčytumėm, išsiginčytume
2 asm.	išsiginčytumei, išsiginčytum		išsiginčytumėte, išsiginčytumėt
3 asm.	išsiginčytų		išsiginčytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išsiginčykime, išsiginčykim
2 asm.	išsiginčyki, išsiginčyk		išsiginčykite, išsiginčykit
3 asm.	teišsiginčija, teišsiginčijie		teišsiginčija, teišsiginčijie

• žr. pagr. f. išsiginčyti, išsiginčija, išsiginčijo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: išsiginčijąs, išsiginčijantis, išsiginčijanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: išsiginčijęs, išsiginčijusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: išsiginčydavęs, išsiginčydavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: išsiginčysiąs, išsiginčysiantis, išsiginčysianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: išsiginčijamas, išsiginčijama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: išsiginčytas, išsiginčyta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: išsiginčysimas, išsiginčysima.
• taip pat žr. reik. dlv.: išsiginčytinas, išsiginčytina.
• taip pat žr. pdlv.: išsiginčijant, išsiginčijus, išsiginčydavus, išsiginčysiant.
• taip pat žr. psdlv.: išsiginčydamas, išsiginčydama.
• taip pat žr. bdn.: išsiginčyte, išsiginčytinai.
• Skiemenys: iš-si-gin-čy-ti

išsiginčyti

1. ginčytis kurį laiką:
   • Išsiginčijo lig pat ryto.

Etimologija

<= iš- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

Antonimai

    išsiginčyti: bendrai

neišsiginčyti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    išsiginčyti: Išvestiniai žodžiai

išsiginčijimas (lt) (vyr. g.)

neišsiginčyti (lt) (neig. sangrž.)

Vertimai

  išsiginčyti: bendrai

---

Dalyvis

išsiginčyti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsiginčytas, mot. g. išsiginčyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiginčytas	išsiginčyti	išsiginčyta	išsiginčytos	išsiginčyta	-
kilm.	išsiginčyto	išsiginčytų	išsiginčytos	išsiginčytų	-	-
naud.	išsiginčytam	išsiginčytiems	išsiginčytai	išsiginčytoms	-	-
gal.	išsiginčytą	išsiginčytus	išsiginčytą	išsiginčytas	-	-
įnag.	išsiginčytu	išsiginčytais	išsiginčyta	išsiginčytomis	-	-
viet.	išsiginčytame	išsiginčytuose	išsiginčytoje	išsiginčytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiginčytasis	išsiginčytieji	išsiginčytoji	išsiginčytosios	-	-
kilm.	išsiginčytojo	išsiginčytųjų	išsiginčytosios	išsiginčytųjų	-	-
naud.	išsiginčytajam	išsiginčytiesiems	išsiginčytajai	išsiginčytosioms	-	-
gal.	išsiginčytąjį	išsiginčytuosius	išsiginčytąją	išsiginčytąsias	-	-
įnag.	išsiginčytuoju	išsiginčytaisiais	išsiginčytąja	išsiginčytosiomis	-	-
viet.	išsiginčytajame	išsiginčytuosiuose	išsiginčytojoje	išsiginčytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsiginčytas, mot. g. išsiginčyta.
• Skiemenys: iš-si-gin-čy-ti

išsiginčyti

1. tas, kurį išsiginčijo

Etimologija

<= išsiginčyti, išsiginčija, išsiginčijo <= iš- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---