| Veiksmažodis; pagrindinės formos: išsiginčyti, išsiginčija, išsiginčijo
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
išsiginčiju
|
išsiginčijau
|
išsiginčydavau
|
išsiginčysiu
|
| tu
|
išsiginčiji
|
išsiginčijai
|
išsiginčydavai
|
išsiginčysi
|
| jis, ji
|
išsiginčija
|
išsiginčijo
|
išsiginčydavo
|
išsiginčys
|
| mes
|
išsiginčijame,
išsiginčijam
|
išsiginčijome,
išsiginčijom
|
išsiginčydavome,
išsiginčydavom
|
išsiginčysime,
išsiginčysim
|
| jūs
|
išsiginčijate,
išsiginčijat
|
išsiginčijote,
išsiginčijot
|
išsiginčydavote,
išsiginčydavot
|
išsiginčysite,
išsiginčysit
|
| jie, jos
|
išsiginčija
|
išsiginčijo
|
išsiginčydavo
|
išsiginčys
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
išsiginčyčiau
|
išsiginčytumėme,
išsiginčytumėm,
išsiginčytume
|
| 2 asm.
|
išsiginčytumei,
išsiginčytum
|
išsiginčytumėte,
išsiginčytumėt
|
| 3 asm.
|
išsiginčytų
|
išsiginčytų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
išsiginčykime,
išsiginčykim
|
| 2 asm.
|
išsiginčyki,
išsiginčyk
|
išsiginčykite,
išsiginčykit
|
| 3 asm.
|
teišsiginčija,
teišsiginčijie
|
teišsiginčija,
teišsiginčijie
|
išsiginčykim
<= iš- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo
