išsiginčytoms

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsiginčytoms (būt. l. neveik. dlv., mot. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsiginčytas, mot. g. išsiginčyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiginčytas	išsiginčyti	išsiginčyta	išsiginčytos	išsiginčyta	-
kilm.	išsiginčyto	išsiginčytų	išsiginčytos	išsiginčytų	-	-
naud.	išsiginčytam	išsiginčytiems	išsiginčytai	išsiginčytoms	-	-
gal.	išsiginčytą	išsiginčytus	išsiginčytą	išsiginčytas	-	-
įnag.	išsiginčytu	išsiginčytais	išsiginčyta	išsiginčytomis	-	-
viet.	išsiginčytame	išsiginčytuose	išsiginčytoje	išsiginčytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiginčytasis	išsiginčytieji	išsiginčytoji	išsiginčytosios	-	-
kilm.	išsiginčytojo	išsiginčytųjų	išsiginčytosios	išsiginčytųjų	-	-
naud.	išsiginčytajam	išsiginčytiesiems	išsiginčytajai	išsiginčytosioms	-	-
gal.	išsiginčytąjį	išsiginčytuosius	išsiginčytąją	išsiginčytąsias	-	-
įnag.	išsiginčytuoju	išsiginčytaisiais	išsiginčytąja	išsiginčytosiomis	-	-
viet.	išsiginčytajame	išsiginčytuosiuose	išsiginčytojoje	išsiginčytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsiginčytas, mot. g. išsiginčyta.
• Skiemenys: iš-si-gin-čy-toms

išsiginčytoms

1. ta, kurią išsiginčijo

Etimologija

<= išsiginčyti, išsiginčija, išsiginčijo <= iš- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---