išsimokėjęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsimokėjęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsimokėjęs, mot. g. išsimokėjusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimokėjęs	išsimokėję	išsimokėjusi, išsimokėjus	išsimokėjusios	-	išsimokėję
kilm.	išsimokėjusio	išsimokėjusių	išsimokėjusios	išsimokėjusių	-	-
naud.	išsimokėjusiam	išsimokėjusiems	išsimokėjusiai	išsimokėjusioms	-	-
gal.	išsimokėjusį	išsimokėjusius	išsimokėjusią	išsimokėjusias	-	-
įnag.	išsimokėjusiu	išsimokėjusiais	išsimokėjusia	išsimokėjusiomis	-	-
viet.	išsimokėjusiame	išsimokėjusiuose	išsimokėjusioje	išsimokėjusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimokėjusysis	išsimokėjusieji	išsimokėjusioji	išsimokėjusiosios	-	-
kilm.	išsimokėjusiojo	išsimokėjusiųjų	išsimokėjusiosios	išsimokėjusiųjų	-	-
naud.	išsimokėjusiajam	išsimokėjusiesiems	išsimokėjusiajai	išsimokėjusiosioms	-	-
gal.	išsimokėjusįjį	išsimokėjusiuosius	išsimokėjusiąją	išsimokėjusiąsias	-	-
įnag.	išsimokėjusiuoju	išsimokėjusiaisiais	išsimokėjusiąja	išsimokėjusiosiomis	-	-
viet.	išsimokėjusiajame	išsimokėjusiuosiuose	išsimokėjusiojoje	išsimokėjusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. išsimokėjusi.
• Skiemenys: iš-si-mo-kė-jęs

išsimokėjęs

1. tas, kuris išsimokėjo

Etimologija

<= išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo <= iš- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    išsimokėjęs: bendrai

neišsimokėjęs (lt)

Vertimai

  išsimokėjęs: bendrai

---