išsimokėti
Veiksmažodis
taisyti- žr. pagr. f. išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo
- taip pat žr. es. l. veik. dlv.: išsimokąs, išsimokantis, išsimokanti.
- taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: išsimokėjęs, išsimokėjusi.
- taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: išsimokėdavęs, išsimokėdavusi.
- taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: išsimokėsiąs, išsimokėsiantis, išsimokėsianti.
- taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: išsimokamas, išsimokama.
- taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: išsimokėtas, išsimokėta.
- taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: išsimokėsimas, išsimokėsima.
- taip pat žr. reik. dlv.: išsimokėtinas, išsimokėtina.
- taip pat žr. pdlv.: išsimokant, išsimokėjus, išsimokėdavus, išsimokėsiant.
- taip pat žr. psdlv.: išsimokėdamas, išsimokėdama.
- taip pat žr. bdn.: išsimokėte, išsimokėtinai.
- Skiemenys: iš-si-mo-kė-ti
- susimokėti už ką:
- Išsimokė́jom, išsiteisėm visas skolas, tai dabar ramu bus gyventi.
- mokėti dalimis kokią pinigų sumą per tam tikrą laiką:
- Pamaž, pamaž ir išsimokė́siu už tą butą.
- duoti pelno, naudos, apsimokėti:
- Toks darbas neišsimóka.
Etimologija
taisyti<= iš- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo
Antonimai
taisyti išsimokėti: bendrai
Išvestiniai žodžiai
taisyti išsimokėti: Išvestiniai žodžiai
Vertimai
taisyti išsimokėti: bendrai
Dalyvis
taisyti- žr. pagr. f. vyr. g. išsimokėtas, mot. g. išsimokėta.
- Skiemenys: iš-si-mo-kė-ti
- tas, kurį išsimokėjo
Etimologija
taisyti<= išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo <= iš- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo