Veiksmažodis; pagrindinės formos: išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
išsimoku
|
išsimokėjau
|
išsimokėdavau
|
išsimokėsiu
|
tu
|
išsimoki
|
išsimokėjai
|
išsimokėdavai
|
išsimokėsi
|
jis, ji
|
išsimoka
|
išsimokėjo
|
išsimokėdavo
|
išsimokės
|
mes
|
išsimokame, išsimokam
|
išsimokėjome, išsimokėjom
|
išsimokėdavome, išsimokėdavom
|
išsimokėsime, išsimokėsim
|
jūs
|
išsimokate, išsimokat
|
išsimokėjote, išsimokėjot
|
išsimokėdavote, išsimokėdavot
|
išsimokėsite, išsimokėsit
|
jie, jos
|
išsimoka
|
išsimokėjo
|
išsimokėdavo
|
išsimokės
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
išsimokėčiau
|
išsimokėtumėme, išsimokėtumėm, išsimokėtume
|
2 asm.
|
išsimokėtumei, išsimokėtum
|
išsimokėtumėte, išsimokėtumėt
|
3 asm.
|
išsimokėtų
|
išsimokėtų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
išsimokėkime, išsimokėkim
|
2 asm.
|
išsimokėki, išsimokėk
|
išsimokėkite, išsimokėkit
|
3 asm.
|
teišsimoka, teišsimokie
|
teišsimoka, teišsimokie
|
išsimokame
<= iš- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo