| Veiksmažodis; pagrindinės formos: išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
išsimoku
|
išsimokėjau
|
išsimokėdavau
|
išsimokėsiu
|
| tu
|
išsimoki
|
išsimokėjai
|
išsimokėdavai
|
išsimokėsi
|
| jis, ji
|
išsimoka
|
išsimokėjo
|
išsimokėdavo
|
išsimokės
|
| mes
|
išsimokame,
išsimokam
|
išsimokėjome,
išsimokėjom
|
išsimokėdavome,
išsimokėdavom
|
išsimokėsime,
išsimokėsim
|
| jūs
|
išsimokate,
išsimokat
|
išsimokėjote,
išsimokėjot
|
išsimokėdavote,
išsimokėdavot
|
išsimokėsite,
išsimokėsit
|
| jie, jos
|
išsimoka
|
išsimokėjo
|
išsimokėdavo
|
išsimokės
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
išsimokėčiau
|
išsimokėtumėme,
išsimokėtumėm,
išsimokėtume
|
| 2 asm.
|
išsimokėtumei,
išsimokėtum
|
išsimokėtumėte,
išsimokėtumėt
|
| 3 asm.
|
išsimokėtų
|
išsimokėtų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
išsimokėkime,
išsimokėkim
|
| 2 asm.
|
išsimokėki,
išsimokėk
|
išsimokėkite,
išsimokėkit
|
| 3 asm.
|
teišsimoka,
teišsimokie
|
teišsimoka,
teišsimokie
|
išsimokėk
<= iš- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo
