išsimokėtina

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsimokėtina (reik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsimokėtinas, mot. g. išsimokėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimokėtinas	išsimokėtini	išsimokėtina	išsimokėtinos	išsimokėtina	-
kilm.	išsimokėtino	išsimokėtinų	išsimokėtinos	išsimokėtinų	-	-
naud.	išsimokėtinam	išsimokėtiniems	išsimokėtinai	išsimokėtinoms	-	-
gal.	išsimokėtiną	išsimokėtinus	išsimokėtiną	išsimokėtinas	-	-
įnag.	išsimokėtinu	išsimokėtinais	išsimokėtina	išsimokėtinomis	-	-
viet.	išsimokėtiname	išsimokėtinuose	išsimokėtinoje	išsimokėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimokėtinasis	išsimokėtinieji	išsimokėtinoji	išsimokėtinosios	-	-
kilm.	išsimokėtinojo	išsimokėtinųjų	išsimokėtinosios	išsimokėtinųjų	-	-
naud.	išsimokėtinajam	išsimokėtiniesiems	išsimokėtinajai	išsimokėtinosioms	-	-
gal.	išsimokėtinąjį	išsimokėtinuosius	išsimokėtinąją	išsimokėtinąsias	-	-
įnag.	išsimokėtinuoju	išsimokėtinaisiais	išsimokėtinąja	išsimokėtinosiomis	-	-
viet.	išsimokėtinajame	išsimokėtinuosiuose	išsimokėtinojoje	išsimokėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsimokėtinas.
• Skiemenys: iš-si-mo-kė-ti-na

išsimokėtina

1. ta, dėl kurios reikia išsimokėti

Etimologija

<= išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo <= iš- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    išsimokėtina: bendrai

neišsimokėtina (lt)

Vertimai

  išsimokėtina: bendrai

---