neišsimokėtina

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsimokėtina (reik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsimokėtinas, mot. g. neišsimokėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimokėtinas	neišsimokėtini	neišsimokėtina	neišsimokėtinos	neišsimokėtina	-
kilm.	neišsimokėtino	neišsimokėtinų	neišsimokėtinos	neišsimokėtinų	-	-
naud.	neišsimokėtinam	neišsimokėtiniems	neišsimokėtinai	neišsimokėtinoms	-	-
gal.	neišsimokėtiną	neišsimokėtinus	neišsimokėtiną	neišsimokėtinas	-	-
įnag.	neišsimokėtinu	neišsimokėtinais	neišsimokėtina	neišsimokėtinomis	-	-
viet.	neišsimokėtiname	neišsimokėtinuose	neišsimokėtinoje	neišsimokėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimokėtinasis	neišsimokėtinieji	neišsimokėtinoji	neišsimokėtinosios	-	-
kilm.	neišsimokėtinojo	neišsimokėtinųjų	neišsimokėtinosios	neišsimokėtinųjų	-	-
naud.	neišsimokėtinajam	neišsimokėtiniesiems	neišsimokėtinajai	neišsimokėtinosioms	-	-
gal.	neišsimokėtinąjį	neišsimokėtinuosius	neišsimokėtinąją	neišsimokėtinąsias	-	-
įnag.	neišsimokėtinuoju	neišsimokėtinaisiais	neišsimokėtinąja	neišsimokėtinosiomis	-	-
viet.	neišsimokėtinajame	neišsimokėtinuosiuose	neišsimokėtinojoje	neišsimokėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsimokėtinas.
• Skiemenys: ne-iš-si-mo-kė-ti-na

neišsimokėtina

1. ta, dėl kurios reikia neišsimokėti

Etimologija

<= neišsimokėti, neišsimoka, neišsimokėjo <= ne- + išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo <= iš- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    neišsimokėtina: bendrai

išsimokėtina (lt)

Vertimai

  neišsimokėtina: bendrai

---