neišsimokėti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neišsimokėti (neig. sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neišsimokėti, neišsimoka, neišsimokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neišsimoku	neišsimokėjau	neišsimokėdavau	neišsimokėsiu
tu	neišsimoki	neišsimokėjai	neišsimokėdavai	neišsimokėsi
jis, ji	neišsimoka	neišsimokėjo	neišsimokėdavo	neišsimokės
mes	neišsimokame, neišsimokam	neišsimokėjome, neišsimokėjom	neišsimokėdavome, neišsimokėdavom	neišsimokėsime, neišsimokėsim
jūs	neišsimokate, neišsimokat	neišsimokėjote, neišsimokėjot	neišsimokėdavote, neišsimokėdavot	neišsimokėsite, neišsimokėsit
jie, jos	neišsimoka	neišsimokėjo	neišsimokėdavo	neišsimokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neišsimokėčiau		neišsimokėtumėme, neišsimokėtumėm, neišsimokėtume
2 asm.	neišsimokėtumei, neišsimokėtum		neišsimokėtumėte, neišsimokėtumėt
3 asm.	neišsimokėtų		neišsimokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neišsimokėkime, neišsimokėkim
2 asm.	neišsimokėki, neišsimokėk		neišsimokėkite, neišsimokėkit
3 asm.	teneišsimoka, teneišsimokie		teneišsimoka, teneišsimokie

• žr. pagr. f. neišsimokėti, neišsimoka, neišsimokėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: neišsimokąs, neišsimokantis, neišsimokanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: neišsimokėjęs, neišsimokėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: neišsimokėdavęs, neišsimokėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: neišsimokėsiąs, neišsimokėsiantis, neišsimokėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: neišsimokamas, neišsimokama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neišsimokėtas, neišsimokėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: neišsimokėsimas, neišsimokėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: neišsimokėtinas, neišsimokėtina.
• taip pat žr. pdlv.: neišsimokant, neišsimokėjus, neišsimokėdavus, neišsimokėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: neišsimokėdamas, neišsimokėdama.
• taip pat žr. bdn.: neišsimokėte, neišsimokėtinai.
• Skiemenys: ne-iš-si-mo-kė-ti

neišsimokėti

1. priešingas veiksmas veiksmui: išsimokėti.

Etimologija

<= ne- + išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo <= iš- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    neišsimokėti: bendrai

išsimokėti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    neišsimokėti: Išvestiniai žodžiai

neišsimokėjimas (lt) (vyr. g.) neišsimokėtojas (lt) (vyr. g.)

neišsimokėtoja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  neišsimokėti: bendrai

---

Dalyvis

neišsimokėti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsimokėtas, mot. g. neišsimokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimokėtas	neišsimokėti	neišsimokėta	neišsimokėtos	neišsimokėta	-
kilm.	neišsimokėto	neišsimokėtų	neišsimokėtos	neišsimokėtų	-	-
naud.	neišsimokėtam	neišsimokėtiems	neišsimokėtai	neišsimokėtoms	-	-
gal.	neišsimokėtą	neišsimokėtus	neišsimokėtą	neišsimokėtas	-	-
įnag.	neišsimokėtu	neišsimokėtais	neišsimokėta	neišsimokėtomis	-	-
viet.	neišsimokėtame	neišsimokėtuose	neišsimokėtoje	neišsimokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimokėtasis	neišsimokėtieji	neišsimokėtoji	neišsimokėtosios	-	-
kilm.	neišsimokėtojo	neišsimokėtųjų	neišsimokėtosios	neišsimokėtųjų	-	-
naud.	neišsimokėtajam	neišsimokėtiesiems	neišsimokėtajai	neišsimokėtosioms	-	-
gal.	neišsimokėtąjį	neišsimokėtuosius	neišsimokėtąją	neišsimokėtąsias	-	-
įnag.	neišsimokėtuoju	neišsimokėtaisiais	neišsimokėtąja	neišsimokėtosiomis	-	-
viet.	neišsimokėtajame	neišsimokėtuosiuose	neišsimokėtojoje	neišsimokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsimokėtas, mot. g. neišsimokėta.
• Skiemenys: ne-iš-si-mo-kė-ti

neišsimokėti

1. tas, kurį neišsimokėjo

Etimologija

<= neišsimokėti, neišsimoka, neišsimokėjo <= ne- + išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo <= iš- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---