neišsimokėsima

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsimokėsima (būs. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsimokėsimas, mot. g. neišsimokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimokėsimas	neišsimokėsimi	neišsimokėsima	neišsimokėsimos	neišsimokėsima	-
kilm.	neišsimokėsimo	neišsimokėsimų	neišsimokėsimos	neišsimokėsimų	-	-
naud.	neišsimokėsimam	neišsimokėsimiems	neišsimokėsimai	neišsimokėsimoms	-	-
gal.	neišsimokėsimą	neišsimokėsimus	neišsimokėsimą	neišsimokėsimas	-	-
įnag.	neišsimokėsimu	neišsimokėsimais	neišsimokėsima	neišsimokėsimomis	-	-
viet.	neišsimokėsimame	neišsimokėsimuose	neišsimokėsimoje	neišsimokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimokėsimasis	neišsimokėsimieji	neišsimokėsimoji	neišsimokėsimosios	-	-
kilm.	neišsimokėsimojo	neišsimokėsimųjų	neišsimokėsimosios	neišsimokėsimųjų	-	-
naud.	neišsimokėsimajam	neišsimokėsimiesiems	neišsimokėsimajai	neišsimokėsimosioms	-	-
gal.	neišsimokėsimąjį	neišsimokėsimuosius	neišsimokėsimąją	neišsimokėsimąsias	-	-
įnag.	neišsimokėsimuoju	neišsimokėsimaisiais	neišsimokėsimąja	neišsimokėsimosiomis	-	-
viet.	neišsimokėsimajame	neišsimokėsimuosiuose	neišsimokėsimojoje	neišsimokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsimokėsimas.
• Skiemenys: ne-iš-si-mo-kė-si-ma

neišsimokėsima

1. ta, kurią neišsimokės

Etimologija

<= neišsimokėti, neišsimoka, neišsimokėjo <= ne- + išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo <= iš- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    neišsimokėsima: bendrai

išsimokėsima (lt)

Vertimai

  neišsimokėsima: bendrai

---