išsimokama

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsimokama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsimokamas, mot. g. išsimokama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimokamas	išsimokami	išsimokama	išsimokamos	išsimokama	-
kilm.	išsimokamo	išsimokamų	išsimokamos	išsimokamų	-	-
naud.	išsimokamam	išsimokamiems	išsimokamai	išsimokamoms	-	-
gal.	išsimokamą	išsimokamus	išsimokamą	išsimokamas	-	-
įnag.	išsimokamu	išsimokamais	išsimokama	išsimokamomis	-	-
viet.	išsimokamame	išsimokamuose	išsimokamoje	išsimokamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimokamasis	išsimokamieji	išsimokamoji	išsimokamosios	-	-
kilm.	išsimokamojo	išsimokamųjų	išsimokamosios	išsimokamųjų	-	-
naud.	išsimokamajam	išsimokamiesiems	išsimokamajai	išsimokamosioms	-	-
gal.	išsimokamąjį	išsimokamuosius	išsimokamąją	išsimokamąsias	-	-
įnag.	išsimokamuoju	išsimokamaisiais	išsimokamąja	išsimokamosiomis	-	-
viet.	išsimokamajame	išsimokamuosiuose	išsimokamojoje	išsimokamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsimokamas.
• Skiemenys: iš-si-mo-ka-ma

išsimokama

1. ta, kurią išsimoka

Etimologija

<= išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo <= iš- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    išsimokama: bendrai

neišsimokama (lt)

Vertimai

  išsimokama: bendrai

---