susimokėti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

susimokėti (sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: susimokėti, susimoka, susimokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	susimoku	susimokėjau	susimokėdavau	susimokėsiu
tu	susimoki	susimokėjai	susimokėdavai	susimokėsi
jis, ji	susimoka	susimokėjo	susimokėdavo	susimokės
mes	susimokame, susimokam	susimokėjome, susimokėjom	susimokėdavome, susimokėdavom	susimokėsime, susimokėsim
jūs	susimokate, susimokat	susimokėjote, susimokėjot	susimokėdavote, susimokėdavot	susimokėsite, susimokėsit
jie, jos	susimoka	susimokėjo	susimokėdavo	susimokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	susimokėčiau		susimokėtumėme, susimokėtumėm, susimokėtume
2 asm.	susimokėtumei, susimokėtum		susimokėtumėte, susimokėtumėt
3 asm.	susimokėtų		susimokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		susimokėkime, susimokėkim
2 asm.	susimokėki, susimokėk		susimokėkite, susimokėkit
3 asm.	tesusimoka, tesusimokie		tesusimoka, tesusimokie

• žr. pagr. f. susimokėti, susimoka, susimokėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: susimokąs, susimokantis, susimokanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: susimokėjęs, susimokėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: susimokėdavęs, susimokėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: susimokėsiąs, susimokėsiantis, susimokėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: susimokamas, susimokama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: susimokėtas, susimokėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: susimokėsimas, susimokėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: susimokėtinas, susimokėtina.
• taip pat žr. pdlv.: susimokant, susimokėjus, susimokėdavus, susimokėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: susimokėdamas, susimokėdama.
• taip pat žr. bdn.: susimokėte, susimokėtinai.
• Skiemenys: su-si-mo-kė-ti

susimokėti

1. duoti pinigus, atsilyginant už ką nors panaudotą, įsigytą, atliktą ar apsiimtą, įsipareigotą padaryti:
   • Reikia sumokė́ti tris šimtus.
2. (prk.) netekti, nustoti ko, paaukoti ką dėl kokio tikslo:
   • Už laisvę susimokėjo nemažai.

Etimologija

<= su- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    susimokėti: bendrai

nesusimokėti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    susimokėti: Išvestiniai žodžiai

nesusimokėti (lt) (neig. sangrž.) susimokėjimas (lt) (vyr. g.)

susimokėtojas (lt) (vyr. g.) susimokėtoja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  susimokėti: bendrai

---

Dalyvis

susimokėti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susimokėtas, mot. g. susimokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimokėtas	susimokėti	susimokėta	susimokėtos	susimokėta	-
kilm.	susimokėto	susimokėtų	susimokėtos	susimokėtų	-	-
naud.	susimokėtam	susimokėtiems	susimokėtai	susimokėtoms	-	-
gal.	susimokėtą	susimokėtus	susimokėtą	susimokėtas	-	-
įnag.	susimokėtu	susimokėtais	susimokėta	susimokėtomis	-	-
viet.	susimokėtame	susimokėtuose	susimokėtoje	susimokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimokėtasis	susimokėtieji	susimokėtoji	susimokėtosios	-	-
kilm.	susimokėtojo	susimokėtųjų	susimokėtosios	susimokėtųjų	-	-
naud.	susimokėtajam	susimokėtiesiems	susimokėtajai	susimokėtosioms	-	-
gal.	susimokėtąjį	susimokėtuosius	susimokėtąją	susimokėtąsias	-	-
įnag.	susimokėtuoju	susimokėtaisiais	susimokėtąja	susimokėtosiomis	-	-
viet.	susimokėtajame	susimokėtuosiuose	susimokėtojoje	susimokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susimokėtas, mot. g. susimokėta.
• Skiemenys: su-si-mo-kė-ti

susimokėti

1. tas, kurį susimokėjo

Etimologija

<= susimokėti, susimoka, susimokėjo <= su- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---