susimokėjo

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

susimokėjo (sangrž. vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: susimokėti, susimoka, susimokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	susimoku	susimokėjau	susimokėdavau	susimokėsiu
tu	susimoki	susimokėjai	susimokėdavai	susimokėsi
jis, ji	susimoka	susimokėjo	susimokėdavo	susimokės
mes	susimokame, susimokam	susimokėjome, susimokėjom	susimokėdavome, susimokėdavom	susimokėsime, susimokėsim
jūs	susimokate, susimokat	susimokėjote, susimokėjot	susimokėdavote, susimokėdavot	susimokėsite, susimokėsit
jie, jos	susimoka	susimokėjo	susimokėdavo	susimokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	susimokėčiau		susimokėtumėme, susimokėtumėm, susimokėtume
2 asm.	susimokėtumei, susimokėtum		susimokėtumėte, susimokėtumėt
3 asm.	susimokėtų		susimokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		susimokėkime, susimokėkim
2 asm.	susimokėki, susimokėk		susimokėkite, susimokėkit
3 asm.	tesusimoka, tesusimokie		tesusimoka, tesusimokie

• žr. pagr. f. susimokėti, susimoka, susimokėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: susimokąs, susimokantis, susimokanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: susimokėjęs, susimokėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: susimokėdavęs, susimokėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: susimokėsiąs, susimokėsiantis, susimokėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: susimokamas, susimokama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: susimokėtas, susimokėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: susimokėsimas, susimokėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: susimokėtinas, susimokėtina.
• taip pat žr. pdlv.: susimokant, susimokėjus, susimokėdavus, susimokėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: susimokėdamas, susimokėdama.
• taip pat žr. bdn.: susimokėte, susimokėtinai.
• Skiemenys: su-si-mo-kė-jo

susimokėjo

1. duoti pinigus, atsilyginant už ką nors panaudotą, įsigytą, atliktą ar apsiimtą, įsipareigotą padaryti:
   • Reikia sumokė́ti tris šimtus.
2. (prk.) netekti, nustoti ko, paaukoti ką dėl kokio tikslo:
   • Už laisvę susimokėjo nemažai.

Etimologija

<= su- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    susimokėjo: bendrai

nesusimokėjo (lt)

Išvestiniai žodžiai

    susimokėjo: Išvestiniai žodžiai

nesusimokėti (lt) (neig. sangrž.) susimokėjimas (lt) (vyr. g.)

susimokėtojas (lt) (vyr. g.) susimokėtoja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  susimokėjo: bendrai

---