susimokėjęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susimokėjęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susimokėjęs, mot. g. susimokėjusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimokėjęs	susimokėję	susimokėjusi, susimokėjus	susimokėjusios	-	susimokėję
kilm.	susimokėjusio	susimokėjusių	susimokėjusios	susimokėjusių	-	-
naud.	susimokėjusiam	susimokėjusiems	susimokėjusiai	susimokėjusioms	-	-
gal.	susimokėjusį	susimokėjusius	susimokėjusią	susimokėjusias	-	-
įnag.	susimokėjusiu	susimokėjusiais	susimokėjusia	susimokėjusiomis	-	-
viet.	susimokėjusiame	susimokėjusiuose	susimokėjusioje	susimokėjusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimokėjusysis	susimokėjusieji	susimokėjusioji	susimokėjusiosios	-	-
kilm.	susimokėjusiojo	susimokėjusiųjų	susimokėjusiosios	susimokėjusiųjų	-	-
naud.	susimokėjusiajam	susimokėjusiesiems	susimokėjusiajai	susimokėjusiosioms	-	-
gal.	susimokėjusįjį	susimokėjusiuosius	susimokėjusiąją	susimokėjusiąsias	-	-
įnag.	susimokėjusiuoju	susimokėjusiaisiais	susimokėjusiąja	susimokėjusiosiomis	-	-
viet.	susimokėjusiajame	susimokėjusiuosiuose	susimokėjusiojoje	susimokėjusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. susimokėjusi.
• Skiemenys: su-si-mo-kė-jęs

susimokėjęs

1. tas, kuris susimokėjo

Etimologija

<= susimokėti, susimoka, susimokėjo <= su- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    susimokėjęs: bendrai

nesusimokėjęs (lt)

Vertimai

  susimokėjęs: bendrai

---