nesusimokėjęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusimokėjęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusimokėjęs, mot. g. nesusimokėjusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusimokėjęs	nesusimokėję	nesusimokėjusi, nesusimokėjus	nesusimokėjusios	-	nesusimokėję
kilm.	nesusimokėjusio	nesusimokėjusių	nesusimokėjusios	nesusimokėjusių	-	-
naud.	nesusimokėjusiam	nesusimokėjusiems	nesusimokėjusiai	nesusimokėjusioms	-	-
gal.	nesusimokėjusį	nesusimokėjusius	nesusimokėjusią	nesusimokėjusias	-	-
įnag.	nesusimokėjusiu	nesusimokėjusiais	nesusimokėjusia	nesusimokėjusiomis	-	-
viet.	nesusimokėjusiame	nesusimokėjusiuose	nesusimokėjusioje	nesusimokėjusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusimokėjusysis	nesusimokėjusieji	nesusimokėjusioji	nesusimokėjusiosios	-	-
kilm.	nesusimokėjusiojo	nesusimokėjusiųjų	nesusimokėjusiosios	nesusimokėjusiųjų	-	-
naud.	nesusimokėjusiajam	nesusimokėjusiesiems	nesusimokėjusiajai	nesusimokėjusiosioms	-	-
gal.	nesusimokėjusįjį	nesusimokėjusiuosius	nesusimokėjusiąją	nesusimokėjusiąsias	-	-
įnag.	nesusimokėjusiuoju	nesusimokėjusiaisiais	nesusimokėjusiąja	nesusimokėjusiosiomis	-	-
viet.	nesusimokėjusiajame	nesusimokėjusiuosiuose	nesusimokėjusiojoje	nesusimokėjusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nesusimokėjusi.
• Skiemenys: ne-su-si-mo-kė-jęs

nesusimokėjęs

1. tas, kuris nesusimokėjo

Etimologija

<= nesusimokėti, nesusimoka, nesusimokėjo <= ne- + susimokėti, susimoka, susimokėjo <= su- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    nesusimokėjęs: bendrai

susimokėjęs (lt)

Vertimai

  nesusimokėjęs: bendrai

---