susimokėtų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

susimokėtų (sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: susimokėti, susimoka, susimokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	susimoku	susimokėjau	susimokėdavau	susimokėsiu
tu	susimoki	susimokėjai	susimokėdavai	susimokėsi
jis, ji	susimoka	susimokėjo	susimokėdavo	susimokės
mes	susimokame, susimokam	susimokėjome, susimokėjom	susimokėdavome, susimokėdavom	susimokėsime, susimokėsim
jūs	susimokate, susimokat	susimokėjote, susimokėjot	susimokėdavote, susimokėdavot	susimokėsite, susimokėsit
jie, jos	susimoka	susimokėjo	susimokėdavo	susimokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	susimokėčiau		susimokėtumėme, susimokėtumėm, susimokėtume
2 asm.	susimokėtumei, susimokėtum		susimokėtumėte, susimokėtumėt
3 asm.	susimokėtų		susimokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		susimokėkime, susimokėkim
2 asm.	susimokėki, susimokėk		susimokėkite, susimokėkit
3 asm.	tesusimoka, tesusimokie		tesusimoka, tesusimokie

• žr. pagr. f. susimokėti, susimoka, susimokėjo
• Skiemenys: su-si-mo-kė-tų

susimokėtų

Etimologija

<= su- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---

Dalyvis

susimokėtų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susimokėtas, mot. g. susimokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimokėtas	susimokėti	susimokėta	susimokėtos	susimokėta	-
kilm.	susimokėto	susimokėtų	susimokėtos	susimokėtų	-	-
naud.	susimokėtam	susimokėtiems	susimokėtai	susimokėtoms	-	-
gal.	susimokėtą	susimokėtus	susimokėtą	susimokėtas	-	-
įnag.	susimokėtu	susimokėtais	susimokėta	susimokėtomis	-	-
viet.	susimokėtame	susimokėtuose	susimokėtoje	susimokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimokėtasis	susimokėtieji	susimokėtoji	susimokėtosios	-	-
kilm.	susimokėtojo	susimokėtųjų	susimokėtosios	susimokėtųjų	-	-
naud.	susimokėtajam	susimokėtiesiems	susimokėtajai	susimokėtosioms	-	-
gal.	susimokėtąjį	susimokėtuosius	susimokėtąją	susimokėtąsias	-	-
įnag.	susimokėtuoju	susimokėtaisiais	susimokėtąja	susimokėtosiomis	-	-
viet.	susimokėtajame	susimokėtuosiuose	susimokėtojoje	susimokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susimokėtas, mot. g. susimokėta.
• Skiemenys: su-si-mo-kė-tų

susimokėtų

1. tas, kurį susimokėjo

Etimologija

<= susimokėti, susimoka, susimokėjo <= su- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---

Siekinys

• Skiemenys: su-si-mo-kė-tų

susimokėtų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= susimokėti, susimoka, susimokėjo <= su- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    susimokėtų: bendrai

nesusimokėtų (lt)

Vertimai

  susimokėtų: bendrai

---