| Veiksmažodis; pagrindinės formos: susimokėti, susimoka, susimokėjo
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
susimoku
|
susimokėjau
|
susimokėdavau
|
susimokėsiu
|
| tu
|
susimoki
|
susimokėjai
|
susimokėdavai
|
susimokėsi
|
| jis, ji
|
susimoka
|
susimokėjo
|
susimokėdavo
|
susimokės
|
| mes
|
susimokame,
susimokam
|
susimokėjome,
susimokėjom
|
susimokėdavome,
susimokėdavom
|
susimokėsime,
susimokėsim
|
| jūs
|
susimokate,
susimokat
|
susimokėjote,
susimokėjot
|
susimokėdavote,
susimokėdavot
|
susimokėsite,
susimokėsit
|
| jie, jos
|
susimoka
|
susimokėjo
|
susimokėdavo
|
susimokės
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
susimokėčiau
|
susimokėtumėme,
susimokėtumėm,
susimokėtume
|
| 2 asm.
|
susimokėtumei,
susimokėtum
|
susimokėtumėte,
susimokėtumėt
|
| 3 asm.
|
susimokėtų
|
susimokėtų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
susimokėkime,
susimokėkim
|
| 2 asm.
|
susimokėki,
susimokėk
|
susimokėkite,
susimokėkit
|
| 3 asm.
|
tesusimoka,
tesusimokie
|
tesusimoka,
tesusimokie
|
susimokėdavom
<= su- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo
