išsiraginta

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsiraginta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsiragintas, mot. g. išsiraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiragintas	išsiraginti	išsiraginta	išsiragintos	išsiraginta	-
kilm.	išsiraginto	išsiragintų	išsiragintos	išsiragintų	-	-
naud.	išsiragintam	išsiragintiems	išsiragintai	išsiragintoms	-	-
gal.	išsiragintą	išsiragintus	išsiragintą	išsiragintas	-	-
įnag.	išsiragintu	išsiragintais	išsiraginta	išsiragintomis	-	-
viet.	išsiragintame	išsiragintuose	išsiragintoje	išsiragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiragintasis	išsiragintieji	išsiragintoji	išsiragintosios	-	-
kilm.	išsiragintojo	išsiragintųjų	išsiragintosios	išsiragintųjų	-	-
naud.	išsiragintajam	išsiragintiesiems	išsiragintajai	išsiragintosioms	-	-
gal.	išsiragintąjį	išsiragintuosius	išsiragintąją	išsiragintąsias	-	-
įnag.	išsiragintuoju	išsiragintaisiais	išsiragintąja	išsiragintosiomis	-	-
viet.	išsiragintajame	išsiragintuosiuose	išsiragintojoje	išsiragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsiragintas.
• Skiemenys: iš-si-ra-gin-ta

išsiraginta

1. ta, kurią išsiragino

Etimologija

<= išsiraginti, išsiragina, išsiragino <= iš- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    išsiraginta: bendrai

neišsiraginta (lt)

Vertimai

  išsiraginta: bendrai

---