išsiragintoms

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsiragintoms (būt. l. neveik. dlv., mot. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsiragintas, mot. g. išsiraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiragintas	išsiraginti	išsiraginta	išsiragintos	išsiraginta	-
kilm.	išsiraginto	išsiragintų	išsiragintos	išsiragintų	-	-
naud.	išsiragintam	išsiragintiems	išsiragintai	išsiragintoms	-	-
gal.	išsiragintą	išsiragintus	išsiragintą	išsiragintas	-	-
įnag.	išsiragintu	išsiragintais	išsiraginta	išsiragintomis	-	-
viet.	išsiragintame	išsiragintuose	išsiragintoje	išsiragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiragintasis	išsiragintieji	išsiragintoji	išsiragintosios	-	-
kilm.	išsiragintojo	išsiragintųjų	išsiragintosios	išsiragintųjų	-	-
naud.	išsiragintajam	išsiragintiesiems	išsiragintajai	išsiragintosioms	-	-
gal.	išsiragintąjį	išsiragintuosius	išsiragintąją	išsiragintąsias	-	-
įnag.	išsiragintuoju	išsiragintaisiais	išsiragintąja	išsiragintosiomis	-	-
viet.	išsiragintajame	išsiragintuosiuose	išsiragintojoje	išsiragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsiragintas, mot. g. išsiraginta.
• Skiemenys: iš-si-ra-gin-toms

išsiragintoms

1. ta, kurią išsiragino

Etimologija

<= išsiraginti, išsiragina, išsiragino <= iš- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---