išsiskaitytojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsiskaitytojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsiskaitytas, mot. g. išsiskaityta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiskaitytas	išsiskaityti	išsiskaityta	išsiskaitytos	išsiskaityta	-
kilm.	išsiskaityto	išsiskaitytų	išsiskaitytos	išsiskaitytų	-	-
naud.	išsiskaitytam	išsiskaitytiems	išsiskaitytai	išsiskaitytoms	-	-
gal.	išsiskaitytą	išsiskaitytus	išsiskaitytą	išsiskaitytas	-	-
įnag.	išsiskaitytu	išsiskaitytais	išsiskaityta	išsiskaitytomis	-	-
viet.	išsiskaitytame	išsiskaitytuose	išsiskaitytoje	išsiskaitytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiskaitytasis	išsiskaitytieji	išsiskaitytoji	išsiskaitytosios	-	-
kilm.	išsiskaitytojo	išsiskaitytųjų	išsiskaitytosios	išsiskaitytųjų	-	-
naud.	išsiskaitytajam	išsiskaitytiesiems	išsiskaitytajai	išsiskaitytosioms	-	-
gal.	išsiskaitytąjį	išsiskaitytuosius	išsiskaitytąją	išsiskaitytąsias	-	-
įnag.	išsiskaitytuoju	išsiskaitytaisiais	išsiskaitytąja	išsiskaitytosiomis	-	-
viet.	išsiskaitytajame	išsiskaitytuosiuose	išsiskaitytojoje	išsiskaitytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsiskaitytas, mot. g. išsiskaityta.
• Skiemenys: iš-si-skai-ty-to-jo

išsiskaitytojo

1. tas, kurį išsiskaitė

Etimologija

<= išsiskaityti, išsiskaito, išsiskaitė <= iš- + sangrž. si- + skaityti, skaito, skaitė

---

Daiktavardis

išsiskaitytojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išsiskaitytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiskaitytojas	išsiskaitytojai
kilm.	išsiskaitytojo	išsiskaitytojų
naud.	išsiskaitytojui	išsiskaitytojams
gal.	išsiskaitytoją	išsiskaitytojus
įnag.	išsiskaitytoju	išsiskaitytojais
viet.	išsiskaitytojuje	išsiskaitytojuose
šauksm.	išsiskaitytojau	išsiskaitytojai

• Skiemenys: iš-si-skai-ty-to-jo
• žr. pagr. f. išsiskaitytojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. išsiskaitytoja.

išsiskaitytojo

1. tas, kuris išsiskaito

Etimologija

<= išsiskaityti, išsiskaito, išsiskaitė <= iš- + sangrž. si- + skaityti, skaito, skaitė

---