išsivaišinamąją

Taip pat žr.: išsivaišinamąja

Dalyvis

taisyti

išsivaišinamąją

  1. ta, kurią išsivaišina

Etimologija

taisyti

<= išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino <= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino