išsivaišinti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išsivaišinti (sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išsivaišinu	išsivaišinau	išsivaišindavau	išsivaišinsiu
tu	išsivaišini	išsivaišinai	išsivaišindavai	išsivaišinsi
jis, ji	išsivaišina	išsivaišino	išsivaišindavo	išsivaišins
mes	išsivaišiname, išsivaišinam	išsivaišinome, išsivaišinom	išsivaišindavome, išsivaišindavom	išsivaišinsime, išsivaišinsim
jūs	išsivaišinate, išsivaišinat	išsivaišinote, išsivaišinot	išsivaišindavote, išsivaišindavot	išsivaišinsite, išsivaišinsit
jie, jos	išsivaišina	išsivaišino	išsivaišindavo	išsivaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išsivaišinčiau		išsivaišintumėme, išsivaišintumėm, išsivaišintume
2 asm.	išsivaišintumei, išsivaišintum		išsivaišintumėte, išsivaišintumėt
3 asm.	išsivaišintų		išsivaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išsivaišinkime, išsivaišinkim
2 asm.	išsivaišinki, išsivaišink		išsivaišinkite, išsivaišinkit
3 asm.	teišsivaišina, teišsivaišinie		teišsivaišina, teišsivaišinie

• žr. pagr. f. išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: išsivaišinąs, išsivaišinantis, išsivaišinanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: išsivaišinęs, išsivaišinusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: išsivaišindavęs, išsivaišindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: išsivaišinsiąs, išsivaišinsiantis, išsivaišinsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: išsivaišinamas, išsivaišinama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: išsivaišintas, išsivaišinta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: išsivaišinsimas, išsivaišinsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: išsivaišintinas, išsivaišintina.
• taip pat žr. pdlv.: išsivaišinant, išsivaišinus, išsivaišindavus, išsivaišinsiant.
• taip pat žr. psdlv.: išsivaišindamas, išsivaišindama.
• taip pat žr. bdn.: išsivaišinte, išsivaišintinai.
• Skiemenys: iš-si-vai-šin-ti

išsivaišinti

1. viską pasiimti, kai yra vaišinant dalijama; vaišinant išsidalyti
   • Vaikučiai visus atvežtus obuolius išsivaišino.
2. kurį laiką vaišintis
   • Visą savaitę pas dėdę išsivaišinau, net sustorėjau.

Etimologija

<= išvaišinti, išvaišina, išvaišino + sangr. si- <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

Išvestiniai žodžiai

    išsivaišinti: Išvestiniai žodžiai

išsivaišinimas (lt) išsivaišintojas (lt) (vyr. g.)

išsivaišintoja (lt) (mot. g.) neišsivaišinti (lt)

---

Dalyvis

išsivaišinti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsivaišintas, mot. g. išsivaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivaišintas	išsivaišinti	išsivaišinta	išsivaišintos	išsivaišinta	-
kilm.	išsivaišinto	išsivaišintų	išsivaišintos	išsivaišintų	-	-
naud.	išsivaišintam	išsivaišintiems	išsivaišintai	išsivaišintoms	-	-
gal.	išsivaišintą	išsivaišintus	išsivaišintą	išsivaišintas	-	-
įnag.	išsivaišintu	išsivaišintais	išsivaišinta	išsivaišintomis	-	-
viet.	išsivaišintame	išsivaišintuose	išsivaišintoje	išsivaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivaišintasis	išsivaišintieji	išsivaišintoji	išsivaišintosios	-	-
kilm.	išsivaišintojo	išsivaišintųjų	išsivaišintosios	išsivaišintųjų	-	-
naud.	išsivaišintajam	išsivaišintiesiems	išsivaišintajai	išsivaišintosioms	-	-
gal.	išsivaišintąjį	išsivaišintuosius	išsivaišintąją	išsivaišintąsias	-	-
įnag.	išsivaišintuoju	išsivaišintaisiais	išsivaišintąja	išsivaišintosiomis	-	-
viet.	išsivaišintajame	išsivaišintuosiuose	išsivaišintojoje	išsivaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsivaišintas, mot. g. išsivaišinta.

išsivaišinti

1. tas, kurį išsivaišino

Etimologija

<= išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino <= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---