išsivaišintoja

Taip pat žr.: išsivaišintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išsivaišintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išsivaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivaišintoja	išsivaišintojos
kilm.	išsivaišintojos	išsivaišintojų
naud.	išsivaišintojai	išsivaišintojoms
gal.	išsivaišintoją	išsivaišintojas
įnag.	išsivaišintoja	išsivaišintojomis
viet.	išsivaišintojoje	išsivaišintojose
šauksm.	išsivaišintoja	išsivaišintojos

• Skiemenys: iš-si-vai-šin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. išsivaišintojas.

išsivaišintoja

1. ta, kuri išsivaišina

Etimologija

<= išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino <= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---