| Veiksmažodis; pagrindinės formos: išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
išsivaišinu
|
išsivaišinau
|
išsivaišindavau
|
išsivaišinsiu
|
| tu
|
išsivaišini
|
išsivaišinai
|
išsivaišindavai
|
išsivaišinsi
|
| jis, ji
|
išsivaišina
|
išsivaišino
|
išsivaišindavo
|
išsivaišins
|
| mes
|
išsivaišiname,
išsivaišinam
|
išsivaišinome,
išsivaišinom
|
išsivaišindavome,
išsivaišindavom
|
išsivaišinsime,
išsivaišinsim
|
| jūs
|
išsivaišinate,
išsivaišinat
|
išsivaišinote,
išsivaišinot
|
išsivaišindavote,
išsivaišindavot
|
išsivaišinsite,
išsivaišinsit
|
| jie, jos
|
išsivaišina
|
išsivaišino
|
išsivaišindavo
|
išsivaišins
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
išsivaišinčiau
|
išsivaišintumėme,
išsivaišintumėm,
išsivaišintume
|
| 2 asm.
|
išsivaišintumei,
išsivaišintum
|
išsivaišintumėte,
išsivaišintumėt
|
| 3 asm.
|
išsivaišintų
|
išsivaišintų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
išsivaišinkime,
išsivaišinkim
|
| 2 asm.
|
išsivaišinki,
išsivaišink
|
išsivaišinkite,
išsivaišinkit
|
| 3 asm.
|
teišsivaišina,
teišsivaišinie
|
teišsivaišina,
teišsivaišinie
|
išsivaišinote
<= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino
