Veiksmažodis; pagrindinės formos: išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
išsivaišinu
|
išsivaišinau
|
išsivaišindavau
|
išsivaišinsiu
|
tu
|
išsivaišini
|
išsivaišinai
|
išsivaišindavai
|
išsivaišinsi
|
jis, ji
|
išsivaišina
|
išsivaišino
|
išsivaišindavo
|
išsivaišins
|
mes
|
išsivaišiname, išsivaišinam
|
išsivaišinome, išsivaišinom
|
išsivaišindavome, išsivaišindavom
|
išsivaišinsime, išsivaišinsim
|
jūs
|
išsivaišinate, išsivaišinat
|
išsivaišinote, išsivaišinot
|
išsivaišindavote, išsivaišindavot
|
išsivaišinsite, išsivaišinsit
|
jie, jos
|
išsivaišina
|
išsivaišino
|
išsivaišindavo
|
išsivaišins
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
išsivaišinčiau
|
išsivaišintumėme, išsivaišintumėm, išsivaišintume
|
2 asm.
|
išsivaišintumei, išsivaišintum
|
išsivaišintumėte, išsivaišintumėt
|
3 asm.
|
išsivaišintų
|
išsivaišintų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
išsivaišinkime, išsivaišinkim
|
2 asm.
|
išsivaišinki, išsivaišink
|
išsivaišinkite, išsivaišinkit
|
3 asm.
|
teišsivaišina, teišsivaišinie
|
teišsivaišina, teišsivaišinie
|
išsivaišintų
<= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino
išsivaišintų
- tas, kurį išsivaišino
<= išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino <= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino
išsivaišintų (tarm.| ryt.)
<= išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino <= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino