Taip pat žr.: išsivaišintiną

Dalyvis

taisyti

išsivaišintina

  1. ta, dėl kurios reikia išsivaišinti

Etimologija

taisyti

<= išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino <= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino