išsivaišintinasis

Dalyvis

taisyti

išsivaišintinasis

  1. tas, dėl kurio reikia išsivaišinti

Etimologija

taisyti

<= išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino <= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino